ŠIANDIEN RAŠYSIU APIE SAKINIO DALYS

Sakinio dalys – žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus. Reiškiamos įvairiais savarankiškos reikšmės žodžiais, kartais tik vienu, tačiau dažniausiai dviem arba daugiau. Vien tarnybinės kalbos dalys (prielinksniai, jungtukai, dalelytės) sakinio dalių gretos nesudaro, netinka ir su kitomis sakinio dalimis nesusiję savarankiški sakinio žodžiai. Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. Pagrindinių grupėje yra tik veiksnys ir tarinys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti nuo kitų sakinio dalių. Šį centrą dažnai išplečia antrininkės sakinio dalys (papildinys, aplinkybės ir pažyminys). Antrininkės dalys visada priklauso kitoms sakinio dalims.  Aplinkybės – Atsako į klausimus kur? kame? (vietos aplinkybė), kada? kuriuo laiku? (laiko aplinkybė), kaip? kuriuo būdu? (būdo aplinkybė), kiek? (kiekybės aplinkybė), kodėl? dėl kokios priežasties? (priežasties aplinkybė), kokiu tikslu? kam? (tikslo aplinkybė), nepaisant ko? (nuolaidos aplinkybė), kokiu atveju? kokiomis sąlygomis? (sąlygos aplinkybė).

Pvz.: Petras nuėjo prie kūdros. Kur nuėjo? Prie kūdros. Nagrinėjant sakinį žymima: brūkšnine – taškine linija (-.-.-.-.-).  Papildinys – Atsako į klausimus ko? ką? kam? kuo?

Pvz.: Vakar mačiau slyvą. Ką mačiau? Slyvą. Nagrinėjant sakinį žymima: punktyrine linija (– – – –)  Pažyminys – Atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno?

Pvz.: Gražus medis. Koks medis? Gražus. Nagrinėjant sakinį žymima: vingiuota linija (~ ~ ~ ~ ~).  Tarinys – atsako i klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks?

Pvz.: Einu namo. Ką veikiu? Einu namo. Nagrinėjant sakinį žymima: dviem ištisiniais brūkšniais (=======). Veiksnys – atsako i klausimą kas?

Pvz.: Aš, mama. Kas? Aš, mama. Nagrinėjant sakinį žymima: ištisiniu brūkšniu (__________)  Gramatinį centrą sudaro veiksnys ir tarinys.

Pvz.: Tomas vaikšto.

  Vientisinis – kai jį sudaro vienas gramatinis centras.

Pvz.: Tomas vaikšto.

  Sudėtinis – kai jį sudaro ne mažiau kaip du gramatiniai centrai.

Pvz.: Tomas vaikšto, o mergaitės žaidžia su lėlėmis.

Šiandien pagalvokim
1. Ar taisyklingai parašyta: tas, tasai, tąsai? Žodžius išnagrinėk morfologiškai.

2. Ar taisyklingai parašyta: bala, bąla, balą, bąlą? Su kiekvienu tų žodžių sugalvok po sakinį. Paaiškink tų žodžių rašybą.

3. Paaiškink, kodėl rašome: ryšys, ryšįs;sulis, sulys, sulįs. Su kiekvienu tų žodžių parašykte po sakinį.

4.Kurių linksnių galūnėse visuomet rašomos nosinės raidės? Kuriais atvejais rašome nosines vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko, vienaskaitos kilmininko ir įnagininko, daugiskaitos galininko galūnėse? Kurių linsknių galūnėse niekada nerašome nosinių?

5.Kuri sakinio dalis ir kalbos dalis gali būti toks žodis, kuris baigiasi galūne - ąsias?

6.Sugalvok po tris sakinius su papildiniais, išreikštais tokiu vienaskaitos kilmininku, kurio galūnėje rašoma nosinė raidė.

7.Nutrynus žodį liko tik jo galūnė -ąja. Kuri kalbos dalis ir sakinio dalis tas žodis galėjo būti (linksnis, skaičius, giminė)?

 8.Buvo užrašyti trys veiksmažodžiai, 3 - ojo asmens formos. Nutrynus jų galūnes, liko tik šaknys: šąl…, bąl…, gęst… . Kuris čia buvo veiskmažodžių laikas, kurios galūnės nutrintos?

 9.Sugalvok sakinį, sudarytą tik iš veiksmažodžių formų (būtinai turi būti veiksnys ir tarinys)

10.Nutrynus sakinį, kuriame nebuvo prielinksnių, liko tik vienas žodis - sąsiuvinį. Kuri tai buvo kalbos dalis?

11.Nutrynus vientisinį sakinį, sudėtą iš keturių žodžių, liko tik vienas žodis -  gerajam. Kurios sakinio dalys tikrai buvo tame sakinyje?

12.Nutrynus vientisinį sakinį, liko du brūkšniai. Kuriam tiksui buvo padėti tie brūkšniai? Sugalvok tokį sakinį.

13.Paskutiniai sakinio žodžiai tokie: … augantį prie kelio. Ką gali pasakyti apie tokio sakinio skyrybą?

Šiandien rašysiu apie dalelyčių rašyba
DALELYČIŲ RAŠYBA

 Dalelytė ne

1. Kai dalelytė ne suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma kartu. Pvz.: laimė – nelaimė, naujas – nenaujas, rašo  – nerašo, 

2. Kai dalelytė reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką, ji rašoma atskirai. Pvz.: Man reikia ne juodos, o baltos kavos. 

3.  Dalelytė ne atskirai rašoma ir su skaitvardžiais, įvardžiais, kai kuriais prieveiksminis, prielinksniais,  bei dalelytėmis. Pvz.: ne jis, ne savo, ne blogiau, ne penki, ne septintas, ne tiek kiek, ar ne, ne tik, ne vien… 
4.        Dalelytė ne rašoma atskirai kai vartojama tarp dviejų vienodų ar panašių žodžių. Pvz.: kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.

Dalelytės tebe, te, be

1.  Dalelytės tebe, be, te su veiksmažodžiais ir jų formomis rašomos kartu. Pvz.: tebedirba, tebegyvena, buvo bebėgąs… 

2.   Su daiktavardžiais ir kitais žodžiais šios dalelytės rašomos atskirai. Pvz.: Koks čia be poilsis. 

3.  Dalelytės be ir ne rašomos kartu, kai turi ar, argi reikšmę. Pvz.: Bene važiuosi prie ežero?

Dalelytė gi

1.  Dalelytė gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma kartu. Pvz.: argi, dargi, netgi, kurgi, taipgi. 
2.   Dalelytė gi su kaitomais vienskiemeniais, taip pat nekaitomais daugiaskiemeniais žodžiais rašoma atskirai. Pvz.: kas gi, ko gi, kam gi, koks gi, kokio gi, kada gi, kodėl gi, kažkada gi. Išmintis – nejaugi.

 Dalelytė vis

 1. Dalelytė vis rašoma kartu tik su dalelyte gi. Pvz.: visgi 

2. dalelytė vis su kitais žodžiais rašoma atskirai. Pvz.: vis dėlto, vis vien, vis tiek, vis dirba, vis rašo, vis dar mokosi…

Dalelytė per

 Dalelytė per visada rašoma atskirai. Pvz.: per daug, per aukštai, ne per daugiausia, per toli…

Kirčiavimo taisyklės

Šiandien rašysiu apie kirčiavimo taisykles 

 

Ilgieji balsiai a, e kirčiuotame skiemenyje tariami su tvirtagale priegaide: eglė, namas, geras. 2. Kirčiuotas paskutinis žodžio skiemuo, jeigu jo pagrindą sudaro ilgasis balsis ar dvigarsis, beveik visuomet tariamas su tvirtagale priegaide: gaidys, kariai, karys, ežys. 3. Priesaginės veiksmažodžių bendratys, turinčios kirčiuotą antrąjį nuo galo skiemenį, yra tvirtapradės priegaidės: mylėti, skaityti, nešioti, dainuoti.

4. Žodžių, turinčių dviskiemenes galūnes, kirčio vieta visuomet sutampa su daugiskaitos naudininku: namams, vaikams. Jei linksniuojamojo žodžio daugiskaitos galininko kirčiuojama galūnė, tai to žodžio antrasis nuo galo skiemuo yra arba trumpas, arba ilgas tvirtagalis: būrius-būrį, tvoras-tvorą. Jeigu veiksmažodžio esamojo arba būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmuo turi kirčiuotą antrąjį nuo galo skiemenį, tai jo priegaidė visuomet tvirtapradė: bėgu, bėgi – bėga; galvoju, galvoji – galvoja. Jeigu veiksmažodžio esamojo ar būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmuo turi kirčiuotą galūnę, o III asmuo – antrąjį nuo galo skiemenį, tai to skiemens priegaidė tvirtagalė arba jis yra trumpas: lieku, lieki – lieka; gyvenu, gyveni – gyvena.

Šiandiena rašysiu apie DALYVI

DALYVIŲ RAŠYBA

1. Veikiamosios rūšies esamojo laiko vyriškos giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnės yra 

-ąs, -iąs, -įs. Pvz.: einąs, žiūrįs, buriąs.

 2. Veikiamosios rūšies būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko vyriškos giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnė yra –ęs, o daugiskaitos –ę. Pvz.: nešęs, nešę, nešdavęs, nešdavę.

Neveikiamieji dalyviai

Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Turi tris laikus.

• Esamojo laiko dalyviai daromi iš viso to paties laiko veiksmažodžio 3-iojo asmens (galūnė išlieka) pridedant -mas, -ma. Po minkšto priebalsio galūnė -ia- tariama kaip -e- (esamas, mylima, beriamas, verčiama).
• Būtasis laikas yra tik vienas. Nėra kartinio ar dažninio. Dalyviai daromi iš bendraties kamieno, pridedant -tas, -ta (būtas, matyta).

• Būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma. Šio laiko dalyvių mažai vartojama (būsimas, nešima).

Ko būs tinklalapi

Tinklapis skirtas kurie nori daugiau pasiekti lietuvių kalboje. Jame būs  lietuvių kalbos taisyklės, medžiaga naudinga tekstų kūrimui.

1. Taisyklių

2. Teksto kūrimui medžiagų

Ir visko ko reikia LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOM...